Lietuvos Sapropelis, Asociacija

Sapropelis

Pastaraisiais metais pasaulis tapo susirūpinęs dėl maisto trūkumo. Pagrindiniais tai įtakojančiais faktoriais tapo spartus populiacijos prieaugis, klimato kaita bei orų pokyčiai. Dėl to būtinybė pilnai išnaudoti dirbamos žemės plotus niekada nebuvo didesnė.

Šiomis dienomis žemdirbystės sektorius susiduria su pasirinkimu: naudoti chemiškai išgautas trąšas, kurios susilaukia žmonių priešiškumo, ar tręšti organiškais produktais. Tačiau dabar yra alternatyva – tai produktas, kuris yra veiksmingas kaip ir cheminės trąšos, bet tuo pačiu yra ir ekologiškai švarus.

Naudingosios durpių ir sapropelio sąvybės Europoje yra žinomos jau daugelį metų. Tai yra produktai, sėkmingai naudojami žemdirbystėje kaip dirvos gerintojai bei derlingumo skatintojai.

Sapropelis, nepaisant jo agrocheminių sąvybių privalumų, lyginant su durpėmis, nėra taip plačiai naudojamas dėl sunkumų jį išgaunant bei apdorojant.

Ežerų sapropelio kilmė

Sapropelis (švertus iš senosios graikų kalbos saprós – puvimas ir pelós – dumblas, purvas) susiformavo anaerobinėmis sąlygomis iš akvatinių ežerų organizmų, vykstant fizikiniams, cheminiams, biologiniams pokyčiams, įsijungiant mineraliniams ir organiškiems komponentams. Kasmet vidutiniškai sapropelio nuosėdų kiekis vyrauja nuo 1 iki 6,6 milimetrų.

Sapropelio nuosėdos ežeruose paprastai yra nesenesnės kaip 12 tūkstančių metų. Gėlavandenių telkinių nuosėdos, kuriose yra daugiau negu 15% organinių medžiagų, yra laikomos sapropeliu. Esant mažesnei koncentracijai, jos priskiriamos gėlavandenėms nuosėdoms. Sapropelio sudėtis ir sąvybės skiriasi priklausomai nuo telkinio, motininio ežero produktyvumo, paviršiaus tėkmės ypatimų bei klimato.

Sapropelis yra homogeniška, želinė medžiaga. Viršutiniai jo sluoksniai turi kreminę konsistenciją, o gilesni sluoksniai yra tankesni. Nuosėdos yra bekvapės, išskyrus tam tikras rūšis, kurios turi vandenilio sulfido kvapą. Sapropelio spalva priklauso nuo mineralinės medžiagos ir mineralinių priedų. Taip pat jis yra priskiriamas kaustabiolitams (žr. žemiau).

Sapropelis susideda iš dumblo tirpalo, struktūrinių medžiagų ir koloidinio komplekso. Dumblo tirpalas yra sudarytas iš vandens ir jame ištirpusių medžiagų: mineralinių druskų, mažo molekulinio svorio organinių medžiagų, vitaminų, fermentų. Sapropelio struktūra susideda iš nesuirusios floros ir faunos liekanų, o koloidinis kompleksas apima jungiamasias organines medžiagas, kurios sukuria žele efektą

Kaustabiolitai

  • Kaustabiolitai – natūralios, degios medžiagos (iš graikų kalbos caustos – degus, bios – gyvas, litos – akmuo).
  • Manoma, kad kietos, skystos ir dujinės natūralios degios medžiagos susiformavo iš augalinės ar gyvūninės kilmės.

dombrovsky

Naujienos

  • Mokslinė diskusija

    Paskutinėmis 2017 metų vasaros dienomis Asociacijos nariai inicijavo mokslinę diskusiją apie sapropelio naudą ir panaudojimą. Susitikimas vyko Aleksandro Stulginskio Universitete,

    Skaityti Toliau
  • Mūsų asociacijos nariai lankosi Vageningeno dirvos konferencijoje, 2015

    Mūsų asociacijos nariai rugpjūčio 23-27 dienomis lankosi Vageningeno dirvos konferencijoje.

    Skaityti Toliau
  • Naujos kartos dirvos probiotikai — jau greitai!

    Norime informuoti, jog mūsų asociacijos nariai šiuo metu kryptingai dirba prie naujos kartos ekologiškų produktų — dirvos probiotikų.

    Skaityti Toliau